Darbinė Holokausto neigimo ir iškraipymo apibrėžtis

2013 m. spalio 10 d. Toronte vykusiame Tarptautinio Holokausto aukų atminties aljanso plenariniame posėdyje 31 šio Aljanso šalis narė patvirtino „darbinę Holokausto neigimo ir iškraipymo apibrėžtį“.

Darbinę Holokausto neigimo ir iškraipymo apibrėžtį parengė Tarptautinio Holokausto aukų atminties aljanso ekspertai Antisemitizmo ir Holokausto neigimo komitete kartu su Tarptautinio Holokausto aukų atminties aljanso vyriausybių atstovais, kad ją būtų galima taikyti savo darbe.

Darbinė Holokausto neigimo ir iškraipymo apibrėžtis

Ši apibrėžtis yra suvokimo, kad turi būti kovojama su Holokausto neigimu ir iškraipymu ir kad tai turi būti smerkiama atskirose šalyse bei tarptautiniu mastu, taip pat kad tai reikia analizuoti pasauliniu mastu, išraiška. Todėl Tarptautinis Holokausto aukų atminties aljansas savo darbo tikslais tvirtina šią teisiškai neįpareigojančią darbinę apibrėžtį.

Holokausto neigimas yra informacija ir propaganda, neigianti istorinę realybę ir nacių bei jų bendrininkų Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų naikinimo, žinomo kaip Holokaustas arba Šoa, mastą. Holokausto neigimas konkrečiai reiškia bet kokius mėginimus teigti, kad Holokausto / Šoa nebuvo.

Holokausto neigimas įvairiomis jo formomis yra antisemitizmo išraiška. Mėginimas neigti žydų genocidą yra pastangos atleisti Nacionalsocializmą ir antisemitizmą nuo kaltės arba atsakomybės vykdant žydų tautos genocidą. Holokausto neigimo formos taip pat apima žydų kaltinimą tuo, kad jie išpūtė arba sukūrė Šoa politinio arba finansinio pasipelnymo tikslais, lyg pats Šoa būtų buvęs žydų suplanuoto sąmokslo rezultatas. Tuo siekiama padaryti žydus kaltus, o antisemitizmą vėl įteisinti.

Dažnai Holokausto neigimo tikslai yra atviro antisemitizmo reabilitavimas ir politinių ideologijų bei sąlygų, tinkamų kaip tik tokio pobūdžio įvykiui, kokį jis neigia, rastis, skatinimas.

Holokausto iškraipymas yra susijęs, inter alia, su:

  1. Tyčinėmis pastangomis pateisinti arba sumenkinti Holokausto poveikį arba jo esminius elementus, įskaitant nacistinės Vokietijos kolaborantus ir šalininkus;
  2. Šiurkščiu Holokausto aukų skaičiaus sumažinimu neigiant patikimus šaltinius;
  3. Mėginimais apkaltinti žydus dėl savo pačių genocido;
  4. Pareiškimais, kuriuose Holokaustas vaizduojamas kaip teigiamas istorinis įvykis. Tokie pareiškimai nėra Holokausto neigimas, bet yra glaudžiai su tuo susiję kaip radikali antisemitizmo forma. Tokiuose pareiškimuose gali būti teigiama, kad Holokaustas nenuėjo pakankamai toli siekdamas savo tikslo „galutinai išspręsti žydų klausimą“.
  5. Mėginimais išvengti atsakomybės už koncentracijos ir mirties stovyklų, kurias sukūrė ir valdė nacistinė Vokietija, įsteigimą, perkeliant kaltę kitoms tautoms ar etninėms grupėms.